Orchidėjos turbūt pačios populiariausios ir
mėgstamiausios kambarinės gėlės Lietuvoje. Tačiau turbūt ne visi žino apie jų
kilmę ir genealogiją. O AR KAM TEKO GIRDĖTI, KAD ORCHIDĖJOS YRA ALERGIJOS
NESUKELIANČIOS GĖLĖS? Man TAI DŽIUGUS FAKTAS, NES ESU ALERGIŠKAS GĖLIŲ
ŽIEDADULKĖMS IR KIEKVIENĄ VASARĄ MANE KANKINA ŠIENLIGĖ. o ŠTAI ORCHIDĖJAS GALIU
LAIKYTI NAMUOSE BE JOKIOS BAIMĖS.
Tai didžiulė gegužraibinių (lot. Orchidaceae) šeima priklausanti magnolijūnų (lot. Manoliophyta) skyriui. Šeimoje yra virš
800 genčių ir virš 25000 rūšių; kasmet aprašoma iki 800 naujų rūšių.
Mūsų Lietuvos prekybos centruose dažniausiai
pardavinėjami hibridai, sukurti žmonių, ir pritaikyti auginti mūsų namuose.
Tačiau visiškai lengvai galima įsigyti ir rūšinių orchidėjų tiek Lietuvoje,
tiek parsisiųsti iš užsienio. Savaime suprantama- rūšinė orchidėja yra gerokai
brangesnė nei hibridas ir ją auginti sudėtingiau. Tačiau niekuomet nereikia
nuleisti rankų, nes išgelbėti galima ir labiausiai nuskurdusias orchidėjas bei
sudaryti joms pakenčiamas sąlygas gyventi ir net žydėti. (Nebent ji turėtų virusinę ligą, kas pavojinga dėl kitų šalia esančių
orchidėjų. Tokias ligoniukes VISADA tenka mesti lauk).
https://www.fiftyflowers.com |
Šeimoje yra vaistinių, dekoratyvinių augalų, nemažai
rūšių auginama šiltnamiuose. Dauguma įsivaizduoja visas orchidėjas kaip
populiariuosius falaenopsius, bet tikriausiai nedaugelis žino, jog ir mes savo
Lietuvoje turime orchidėjų. Tokių rūšių yra apie 30.
Natūraliai Lietuvos gamtoje augančios gentys:
v Beragis (Aceras)
v Garbenis (Cephalanthera)
v Ilgalūpė (Corallorhiza)
v Plateivė (Coeloglossum)
v Klumpaitė (Cypripedium)
v Gegūnė (Dactylorhiza)
v Skiautalūpis (Epipactis)
v Antbarzdė (Epipogium)
v Sidabriukė (Goodyera)
v Plauretis (Gymnadenia)
v Laksva (Hammarbya)
v Medauninkas (Herminium)
v Purvuolis (Liparis)
v Dviguonė (Listera)
v Gedutis (Malaxis)
v Lizduolė (Neottia)
v Plikaplaiskė (Neottianthe)
v Juodukė (Nigritella)
v Ofris (Ophrys)
v Gegužraibė (Orchis)
v
Blandis (Platanthera)L – Lūpa, P. Vainiklapiai, S. Taurėlapiai |
Apie Lietuvos gegužraibinius galima paskaityti daugiau: https://www.researchgate.net/
Gegužraibinių žiedai netaisyklingi (zigomorfiniai). Turi tris vienodos formos taurėlapius ir stambią
lūpą, kuri yra vienas iš pakitusių vainiklapių. Lūpa išskiria nektarą ir
kvapniąsias medžiagas, be to, ji sudaro savotiškas talpyklas joms kauptis. Lūpa
gali būti įvairių formų ir spalvų, priviliojanti vabzdžius.
Orchidėjos yra daugiamečiai augalai, kuriems trūksta
pastovios medingos struktūros. Jų originalią išvaizdą lemia gamtinės sąlygos ir
augimo būdas. Dauguma gegužraibinių – epifitai:
auga ant įvairių medžių šakų ir kamienų, taip pat ant akmenų (tokios vadinamos litofitais). Nemaišykite su parazitais
– orchidėjos medžiais pasinaudoja kaip atrama, iškeliančia į šviesą, mitybinių
medžiagų iš jų neima (tai būdinga
parazitams). Pusiau epifitais
vadinamos tos orchidėjos, kurios auga ant žemės gulinčių šakų ir kamienų,
apaugusių samanomis.
Jos auga dviem tipais:
v Monopodiniu:
kai orchidėja išaugina vieną stiebą. Jis kiekvienais metais ilgėja, nes turi
vieną viršūninį augimo tašką. Ant stiebo bamblių yra miegantys pumpurai, iš jų
gali išaugti šaknys arba žiedai. Stiebas būna ilgas arba vos matomas. Kartais
ant stiebo užauga antras ar net trečias ūglys: tai keikis- naujos lapų skrotelės, susiformuojančios ant stiebų arba
žiedynkočių. Vėliau išauga šaknys, ir keikius galima atskirti nuo motininio
augalo, pasodinti atskirai. (Pvz.
Falenopsis, Vanda, Vanilla)
v
Simpodiniu:
tokio tipo orchidėjos kasmet, atitinkamu laiku, išaugina naujus ūglius. Šie,
sukrovę (bet nebūtinai) žiedus, nustoja augti. Kitais metais auga naujas ūglys
ir t.t. Beveik visų atogrąžų ir paatogrąžio orchidėjų stiebai sustorėję,
panašūs į gumbus. Populiariojoje literatūroje, verčiant iš užsienio kalbų, jie
vadinami tuberidijnis arba pseudobulbomis. Lietuvių kalba termino
nėra, nes tokių rūšių augalai mūsų krašte neauga ir lietuvių botanikai jų dar
neištyrinėję. Gumbo viršūnėje išauga vienas ar keli lapai, žiedai, ir ten kaupiamas
vanduo bei mitybinės medžiagos, naudojamos ramybės periodu. (Pvz. katlėja, dendrobis, cimbidis)
Daugumos orchidėjų lapai neįspūdingi – bekočiai,
paprasti. Lapalakščiai ištisiniai, žali, kai kurių rūšių margi, dažniausiai
pražanginiai. Pati puošniausia, originaliausia gegužraibinių šeimos augalų
dalis yra žiedai.
http://www.aos.org |
https://steemit.com/ |
Epifitų šaknys nepanašios į kitų augalų. Jos kabo ore ir
iš čia gauna vandens. Daugumos rūšių orchidėjų šaknys gyvena ne ilgiau kaip
dvejus metus. Tik vandų (Vanda), katlėjų (Cattleya),
falenopsių (Phalaenopsis) išsilaiko 3-4 metus. Kad orchidėjos augtų ir
žydėtų, šaknys turi būti sveikos. Daugumos rūšių augalų šaknys storos, neturi
šakniaplaukių, baltos, o galiukai – žali. Baltas šaknies dangalas vadinamas velamenu. Tai negyvų ląstelių audinys,
skirtas lietui ir rasai sugerti. Kai vandens labai daug, visos šaknys gali
pažaliuoti. Augalui sugėrus vandenį, o velamenui prisigėrus oro šaknys pabąla.
Žali šaknų galiukai rodo, kad orchidėja auga. Jei galai praranda šią spalvą –
augalas yra ramybės būsenos. Kai kurių augalų šaknys gali būti 0,6-0,8 cm
skersmens, dažniausiai jos šakojasi. Masdevalijų (Masdroallia) šaknys turi
tik vieną viršūninj augimo tašką. Tad jei šaknis nulūžta, augalas gali net
žūti. Cimbidžių (Cymbidium) šaknys auga labai greitai, todėl persodinant jas
reikia patrumpinti, kad tilptų į indą.
https://steemit.com/ |
Orchidėjos plonomis šaknimis auga ten, kur dažnai lyja
arba smarkiai svyruoja paros temperatūra.
Dar būdamos jaunos šaknys prisitaiko prie laistymo, tad
reikėtų lieti vienodai. Galima keisti tik vandens kiekį ir intervalus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą