Cimbidžio pokyčiai ima vis labiau stebinti. Bulbos jau
mažiau raukšlėtos, tie trys auginukai sparčiai auga, tos juodos vietos, kuriose
buvo kažkoks bakterinis susirgimas- nesiplečia, matyt persoksidas ir cinamonas
puikiai padėjo. Dėl pačio mažiausio auginuko vienu metu labai abejojau, nes
buvo patamsėjęs ir galvojau nupus, bet dabar jau matau, kad ne- nes žalia
viršūnėlė stiebiasi aukštyn.
Šis cimbidis tikrai patyrė milžinišką stresą, tad tikras
stebuklas, kad jis iš vis dar gyvas. Pirmiausia leido dienas tamsiame
parduotuvės kampe, bet vandens, saulės ir šalyje, antra- kelionė namo buvo irgi
sudėtinga, nes prieš grįžtant namo lankiau kitas parduotuves ir jam teko
praleisti karštoje mašinoje nemažai laiko, po to grįžus persodinimas, vabalų
žudymas peroksidu... ir tik tada šventa ramybė. Tad tai tikras stebuklas, kad
jis gyvas ir augina naujus darinius. Nauji auginukai visada geras ženklas.
Labiausiai liūdėjau dėl tų susiraukšliojusių bulbų, bet pirmadienį jį laisčiau
ir pastebėjau, kad jos mažėja, lėtai... bet mažėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą