Zygopetalum

Zigopetalas (lot. Zygopetalum) – gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso epifitiniai augalai su blizgančiais pailgais ar lancetiškais lapais. Graikiškai zygon jungas, – petalon – lapas, žiedalapis, t. y. turi nedidelį sustorėjimą prie lūpos pagrindo, prilaikantį žiedlapius. Žydi ryškiaspalviais gražiai margais žiedais. Žiedai kvapūs, juos apdulkina kolibriai. Augalai paplitę Pietų Amerikos drėgnuose miškuose, daug rūšių auga Brazilijoje. Gentyje yra 14 rūšių.

Štai šitaip apie šią gentį rašoma Wikipedijoje.

Zygopetalum crinitum

Zigopetalai KVEPIA! Tai tiesa. Jie užaugina ilgus žiedkočius ant kurių sukrauna ilgai išliekančius žiedus, kurie džiugina nuo rudens ir kartais net iki pavasario. Kai kada gali žydėti du kartus per metus. Žiedai dažniausiai turi žalius ir rudus žiedlapius ir purpurinės spalvos taškeliais ant lūpos.

Dažniausiai šie augalai užauga iki 40cm aukščio, išskyrus Z. Lunata, kuris užauga tik iki 10cm aukščio.

Dažniausiai auginami rūšiniai zigopetalai yra šie: Z. mackayi, Z. intermedium, Z. crinitum ir Z. maxillare. Tačiau yra sukurta nemažai hibridų.

https://www.crocus.co.uk

Zigopetalai mėgsta augti vėsesnėmis sąlygomis kaip cimbidžiai, išskyrus Z. lindeniae, Z. alleniana ir Z. Lunata, kurie yra šilumamėgiai. Šios orchidėjos gali pakęsti ir 40^oC karštį jei yra sudarytos pakankamos drėgmės sąlygos. Optimali temperatūra, kurioje auginamas zigopetalas yra 21-26^oC dienos metu ir 6-8^oC nakties metu. Tad Lietuvoje tokį režimą lengva palaikyti balandžio-gegužės mėnesiais, kuomet dienos labai šiltos, o naktys dar gan vėsios. Tuomet zigopetalą galima laikyti įstiklintame balkone. Šitos orchidėjos gerai toleruoja tokią žemą temperatūrą, nes tai joms yra natūralu gamtoje. Kai kurie augintojai teigia, jog jie gali ištverti ir temperatūrą netolimą nuliui. Tačiau esant itin dideliam karščiui- augalas gali numesti žiedų pumpurus. O toks dienos temperatūrų skirtumas yra būtinas, kad augalas galėtų krauti žiedus ir žydėti. Esant pastoviai temperatūrai augalas paprasčiausiai nežydės.

Tačiau nepaisant zigopetalų pomėgio vėsiam orui- jie netoleruoja šalto ir drėgno oro, kuris gali sukelti juodas dėmes ant lapų.

Zygopetalum maculatum

Zigopetalams reikalingas 50-60% drėgmė. Saulėta, bet nuo tiesioginės saulės šviesos apsaugota vieta. Lapai dažniausiai būna gelsvai žali jei augalas gauna pakankamai šviesos. Tačiau jiems reikia mažiau šviesos nei cimbidžiams. O jei šviesos gauna per daug- jų lapai pagelsta ir nudega. Augalai taip pat nekraus žiedų jei negaus pakankamai šviesos. Tamsiai žali lapai rodo, jog augalas negauna pakankamai šviesos. Senų lapų galiukai dažniausiai paruduoja- tai yra visiškai normalu.

Jei zigopetalas numeta žiedų pumpurus- tai gali būti temperatūros, šviesos trūkumas ar atvirkščiai, arba augalas yra dar per mažas arba tai sąlygoja šaknų puvinys.

Tačiau dienos sutrumpinimas gali padėti augalui sužydėti. Tai galima padaryti dirbtiniu būdu mažinant augalo buvimą šviesoje kas dieną po 2 val. ir tai tęsti iki 3-4 savaičių.

Zygopetalum sincoranum

Zigopetalai mėgsta didelę oro drėgmę ir gerą oro cirkuliaciją. Lapų galiukai nudžius ir atsiras dėmių jei augalas gaus nepakankamai drėgmės. Karštomis vasaros dienomis šiuos augalus galima įkurdinti virš vandens pripildytų lėkštučių ar lovelių. Lapų purškimas vandeniu tokiomis dienomis taip pat gerai veikia šiuos augalus. Tačiau būtina gera oro cirkuliacija, kad išvengti juodų dėmių ant lapų. Tai dažniausiai sukelia grybelis, tačiau jis augalo gyvybingumo nekeičia. Galima nukirpti pažeistus lapus ir dezinfekuoti cinamono milteliais, bet geriau yra išvengti šitos bėdos ir neleisti vandeniui per ilgai užsilaikyti ant lapų. Nauji hibridai sukurti būti atsparesni šiai ligai.

Šie augalai turi būti nuolatos drėgni, bet ne šlapi, žiemą galima laistyti kiek rečiau. Dažniausiai laistoma kartą savaitėje ar kartą per dvi savaites jei augalas mažiau aktyvus. Zigopetalo negalima laistyti dienos metu kai yra itin karšta. Žiemos metu leidžiant augalui išdžiūti tarp laistymų- skatina žiedyno formavimąsi. Žiemą vengti vandens patekimo ant lapų. Zigopetalus geriausia laistyti lietaus vandeniu, bet neturint sąlygų jo gauti- galima naudoti atvėsintą virintą vandenį.

Šie augalai auginami giliuose vazonuose, nes jų šaknų sistema labai vešli. Jie tinka vidutinio dydžio medžio žievės gabaliukai, 20% perlito ir turėtų būti persodinami kas 2-3 metai pavasarį. Jiems patinka šiek tiek rūgštokas substratas. Cimbidiams skirtas substratas puikiai tiks ir zigopetalams.

Zygopetalum pedicellatum

Z. lindeniae, Z. alleniana ir Z. Lunata labiau patinka augti ant akmeninės plokštės nei vazone. Ir būtent šitos trys rūšis nekvepia.

Zigopetalus reikia persodinti bet kuriuo atveju jeigu šaknys pasiekė vazono dugną, nes kitaip gėlė nežydės. Persodinant bet kuriuo atveju būtina palikti 2-3 žalias „bulbas“ ir vieną „back bulbą“ be lapų. O kitas  belapes „bulbas“ pašalinti, nes gali paveikti gėlės žydėjimą. Taip būtina pašalinti visas mirusias šaknis. Po persodinimo augalas kuriam laikui turi būti paliktas pavėsyje ir sausesnėje vietoje kelias savaites.

Zigopetalus būtina tręšti nuo rugsėjo iki gegužės kas 14 dienų. Rudenį tręšti trąšomis, kuriose daugiau fosforo ir kalio.  

RŪŠINĖS ZIGOPETALŲ RŪŠYS

v Zygopetalum brachypetalum

v Zygopetalum crinitum

v Zygopetalum ghillanyi

v Zygopetalum graminifolium

v Zygopetalum maculatum 

v Zygopetalum maxillare

v Zygopetalum microphytum

v Zygopetalum pabstii

v Zygopetalum pedicellatum

v Zygopetalum reginae

v Zygopetalum sellowii

v Zygopetalum silvanum

v Zygopetalum sincoranum

v Zygopetalum triste

Šaltiniai: Wikipedia

www.aos.org